„Tarp tūkstančio mėnulių“ koncepcija dėliojama per muzikines miniatiūras, parašytas tarp 1905 ir 2024 metų. Lygiagretinant kompozicijas, estetinės krypties ar sukūrimo laikotarpio žymės apsitrina, atskleisdamos netikėtas kūrinių sąveikas.

Vinilinėje plokštelėje ryškėja lietuviškos fortepijoninės muzikos kanono kontūras - kartu atsispindi laisvė atsirandanti jo neapibrėžtume, kai kiekvienas atlikėjas kuria savo subjektyvią konsteliaciją - iš vaikystėje į pirštus įaugusių kūrinių, konkursams ruoštų pjesių, legendomis apipintų pavardžių, archyvuose aptiktų ar estetiškai artimų kompozicijų.