Šis dažnai užmirštas orkestro instrumentas ilgai neturėjo lietuviško solinio repertuaro, kol tūbininkas Sergijus Kirsenka ėmėsi inicijuoti naujų kompozicijų sukūrimą. Atlikėjo dėka kompozitoriai susipažino su šiuolaikinėmis instrumento galimybėmis ir išplėstinėmis technikomis. 
„Surinkti visus lietuviškus kūrinius tūbai, kuriuos atlikau pirmasis, į vieną kompaktinę plokštelę galvojau jau ilgą laiką ir šiais metais pajutau, kad turiu tai padaryti dabar. Kartu turėjau puikią galimybę išleisti kūrinių partitūras skaitmeniniu formatu“, – mintimis dalijasi S. Kirsenka.
Šiame rinkinyje pristatoma lietuviškos kamerinės ir solinės muzikos tūbai istorinė apžvalga: tūba derinama su elektronika, fortepijonu, akordeonu ar styginiais instrumentais. Interviu „Music Lithuania“ Sergijus Kirsenka papasakojo apie kūrinius ir jų atsiradimą.

Kaip gimė idėja išleisti lietuviškos muzikos rinkinį?

Iki 1995 metų vienintelis kūrinį tūbai parašęs kompozitorius Lietuvoje buvo Benjaminas Gorbulskis („Koncertino“ tūbai ir simfoniniam orkestrui (1986). Po studijų LMTA labai norėjau rengti solinius koncertus, ieškojau kūrinių, kurie būtų šiuolaikiški, įdomūs ir atspindėtų instrumento technines galimybes. Supratau, kad lietuvių kompozitorių tūba nedomino kaip solinis instrumentas. 

Kaip susijungė jūsų ir kompozitorių keliai?

Pirmas kompozitorius, į kurį kreipiausi, buvo Vytautas Germanavičius ir netrukus rankose laikiau pirmojo solinio kūrinio tūbai „EOS“, dedikuoto man, partitūrą. Kūrinio premjera įvyko 1995 metais Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Tais pačiais metais „EOS“ Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo kamerinių kūrinių konkurse buvo apdovanotas IV premija. 2001 metais „EOS“ skambėjo šiuolaikinės muzikos festivalyje „Two Days & Two Nights of Modern Music” Odesoje (Ukraina). 
Tuomet pradėjau bendradarbiauti ir su kitais jaunaisiais lietuvių kompozitoriais – Žibuokle Martinaityte, Valdu Stanaičiu. 2006 metais, pristatant tūbą kaip solinį instrumentą Lietuvos muzikos mokyklose ir konservatorijose, Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Attention! High Tension!‘‘ tūbai ir fortepijonui (2001) skambėjo daugiau kaip 50 kartų! Vėliau sekė pažintis su Vaida Striaupaite-Beinariene ir Linu Baltu.Lino Balto Koncertą tūbai ir simfoniniam orkestrui „DEW“ atlikau 2016 metais su Nacionaliniu simfoniniu orkestru Nacionalinėje filharmonijoje (dirigavo Modestas Pitrėnas). 

Kuo saviti ir įdomūs plokštelėje ir natų rinkinyje esantys kūriniai?

Vytauto Germanavičiaus „EOS“ – pirmasis lietuviškas kūrinys tūbai solo, kuriame naudojamos įvairios išplėstinės tūbos technikos. Žibuoklės Martinaitytės „Ab initio“ tūbai su fonograma, kurioje naudojami vien paukščių balsai, o kūrinį „Attention! High Tension!“ inspiravo sinchroninis S. Kirsenkos dainavimas grojant pačiame žemiausiame registre. Valdas Stanaitis pratęsė tūbos ir fortepijono tembrinių derinių paieškas. Tūbos ir akordeono spalvos netikėtai gretinamos Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „TubAccordo Duo“. 
Džiaugiuosi, kad pirmą kartą kompaktinėje plokštelėje skambės ir šios kompozitorės „Mozaika V“ tūbai solo (2021). Tai penktasis kūrinys iš ciklo instrumentams solo „Mozaikos“. Lino Balto kūrinys „Tuba Quintet in C“, 2019 metais parašytas specialiai man ir styginių kvartetui „Chordos“, taip pat dar nėra skambėjęs viešai.

Sergijus Kirsenka planuoja išleisti kompaktinę plokštelę „Ab initio“, kurios įrašuose dalyvaus Eglė Kižytė-Ramonienė (fortepijonas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas) bei styginių kvartetas „Chordos“. 

Šiuos kūrinius pageidaujantys atlikti muzikantai skaitmenines natas gali įsigyti mūsų parduotuvėje.

1. Vytautas Germanavičius - „EOS“ solo tūbai (1995) 
2. Žibuoklė Martinaitytė - „Attention! High Tension!“ tūbai ir fortepijonui (2001)
3. Vaida Striaupaitė-Beinarienė - „TubAccordo Duo“ tūbai ir akordeonui (2010)
4. Vaida Striaupaitė-Beinarienė - „Mozaika V“ solo tūbai (2021)
5. Valdas Stanaitis - „Bussana“ tūbai ir fortepijonui (2002)
6. Žibuoklė Martinaitytė - „Ab Initio“ tūbai su elektronika (2004)
7. Linas Baltas - „Quintet in C“ tūbai ir styginių kvartetui (2019)