Parduotuvės partitūrų skyrelyje „Vaikams“ atrasite ne vieną dėmesio vertą leidinį. Viena tokių publikacijų yra vaikystės šviesa pripildyta edukacinė šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybos rinktinė „Kodėl?“. Lietuvos dainininkės ir pedagogės Gintarės Skerytės sudarytoje rinktinėje rasite Vidmanto Bartulio, Martyno Bialobžeskio, Loretos Narvilaitės, Mykolo Natalevičiaus, Ramintos Šerkšnytės ir Laimučio Vilkončiaus kūrybą vaikams ir jau suaugusiems vaikams, vis dar ieškantiems atsakymo į titulinį klausimą.

2016-aisiais išleista edukacinė rinktinė, pavadinta pagal to paties pavadinimo V. Bartulio kūrinį balsui ir fortepijonui, buvo taip pamėgta mūsų parduotuvės pirkėjų, kad šiuo metu musiclithuania.com nusipirkti jos jau nerasite. Tarp įsigijusių šį partitūrų rinkinį buvo atlikėjų sanbūris „Vokalinio meno tinklas“, visai neseniai įrašęs skaitmeninį albumą, kurį taip ir pavadino: „Kodėl?“. Jo paklausyti jau galite platformose „Pakartot“ ir „Spotify“.
Džiugu, kad nespėjusiems įsigyti popierinio leidinio, kūrinių partitūras galime pasiūlyti nusipirkti po vieną PDF formatu.

1. Vidmantas Bartulis. „Kodėl?“
Balsui ir fortepijonui
Kaip „Vokalinio meno tinklo“ atlikėjas Vaidas Bartušas sako, šis kūrinys yra apie dabarties trapumą ir gilų pokalbį su savimi. Nors Vidmanto Bartulio muzika bei poeto Juozo Nekrošiaus tekstas ir skirti vaikų auditorijai, tai taip pat ir žinutė suaugusiam klausytojui, skirta atkreipti dėmesį į mažus ir džiaugsmingus gyvenimo dalykus.

2. Vidmantas Bartulis. „Tupi šarka“
Balsui ir fortepijonui
Dainininkė Viktorija Šedbaraitė, atlikusi šią dainą jau minėtame albume, ją apibūdina kaip itin teatrališką ir žavų posminį kūrinį, primenantį mažą pasakojimą, kuris turi aiškų siužetą. Maironio tekste ryškėjančios meilės, svarstymo ir apsisprendimo temos išlieka aktualios ir šiandien.

3. Martynas Bialobžeskis. „Šiaurės vėjas“
Balsui ir fortepijonui
Ryškių palyginimų kupinas Alvydo Šlepiko tekstas šiam kūriniui suteikia dar didesnį polėkį bei veržlumą. Paklaustas apie atliktą dainą „Šiaurės vėjas“, „Vokalinio meno tinklo“ atlikėjas Alfredas Miniotas atsako, kad joje atsispindi noras ir ryžtas eiti tik pirmyn: „Visai taip jaučiuosi dabar aš!“ – atvirauja jis.

4. Martynas Bialobžeskis. „Keturių brolių lopšinė“
Trims balsams ir fortepijonui
Šios lopšinės ramioje, siūbuojančioje melodijoje ir paties kompozitoriaus parašytame tekste tarsi slypi susitaikymas su užsidarančiu gyvenimo ratu. Atlikėjas Alfredas Miniotas, paklaustas apie jo paruoštą ir albume atliktą kūrinį, sako, kad „Keturių brolių lopšinė“ jam siejasi su ramybe, švelnumu ir didžiule meile gyvenimui.

5. Loreta Narvilaitė. „Ruduo Palangoje“
Balsui ir fortepijonui
Pati kompozitorė apie šią savo dainą kalba lyg apie tolimą vaikystės prisiminimą, užrašytą Sigito Gedos tekstu. Melodingame, bet šiuolaikiškame muzikos kūrinyje išryškėja besikeičiančios harmoninės spalvos, atspindinčios rudenėjančios Palangos koloritą.

6. Loreta Narvilaitė. „Žirgelio daina“
Vaikų ansambliui, fortepijonui ir mušamiesiems (ad lib.)
Paklausta apie šį kūrinį, kompozitorė Loreta Narvilaitė prisimena, kad nesudėtingą ir vaikams suprantamą „Žirgelio dainą“ sukūrė tuomet, kai jos pačios vaikai dar buvo nedideli. „Žirgelio daina“ yra šviesiai liūdnokos nuotaikos, o subtilus mušamųjų ir fortepijono pritarimas padeda geriau atskleisti Sigito Gedos poetines vizijas.

7. Mykolas Natalevičius. „Labas rytas“
Balsui ir fortepijonui
Pats kompozitorius prasitaria, kad šio kūrinio idėja kilo skaitant žaismingą Sigito Gedos poeziją vaikams. Dainos žodžių žaismas tarsi primena vaikų šelmišką išdykavimą, būtent tokią nuotaiką Mykolui Natalevičiui norėjosi perteikti dainos garsais. Kompozitorius prisimena, kaip jam vasarojant sodyboje ir skaitant šį eilėraštį, labai greitai kilo motyvas, persmelkiantis visą dainą „Labas rytas“. Ryškus dainos motyvas spontaniškai ir charakteringai apipinamas įvairialypiu ir kontrastingu akompanimentu, kuriame telpa tritoniniai sąskambiai, džiazuojantis ritmas ar net Frederiko Šopeno etiudo citata.

8. Mykolas Natalevičius. „Buvau laiminga(-s)“
Balsui ir fortepijonui
Šioje kompozitoriaus Mykolo Natalevičiaus dainoje, kitaip nei „Labas rytas“, galite išgirsti daugiau lyrizmo, gal net tragizmo. Kaip kompozitorius atvirauja, jį labai sužavėjo Valdemaro Kukulo taupus, bet labai melancholiškai gilus teksto naudojimas, kai, turint nedaug erdvės tekstui, galima gvildenti sudėtingas egzistencines temas. Daina paremta diatonine harmonija ir nuosekliai plėtojama melodija, kurios intensyvumas atitinka teksto turinį.

9. Raminta Šerkšnytė. „Poilsio diena“ (Iš operos „Penki Merės stebuklai“)
Mecosopranui ir fortepijonui
Kaip ir nurodo pats pavadinimas, Ramintos Šerkšnytės muzika ir Ramutės Skučaitės tekstas perteikia jaunos moters džiaugsmingą nuotaiką. Ryškus pojūtis, kad pagrindinei kūrinio herojei dabar jau poilsio diena, per kurią galima įgyvendinti savo svajones. Taip savo ariją apibūdina pati kompozitorė, šį džiaugsmą kūrinyje perteikdama valso ritmu ir nuolat greitėjančiu tempu.

10. Raminta Šerkšnytė. „Pasaka“ (Iš „Saulos dainų“)
Mecosopranui ir fortepijonui (arba klavesinui)
Paklausta apie šį savo kūrinį, kompozitorė atsako, kad jis spinduliuoja pasakišką nuotaiką ir istoriją apie stebuklingą sielos paukštį, gyvenantį kiekviename iš mūsų. Dainos klausantieji, kuriems artima ir brangu lietuviškas žodis muzikoje, turėtų susižavėti nuostabiu Albinos Žiupsnytės dainos tekstu.

11. Laimutis Vilkončius. „Sapnų arkliukas“
Balsui ir fortepijonui
Ši kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus daina turbūt geriausiai atsiskleidžia kaip lopšinė. Juk vien Violetos Palčinskaitės parašytas dainos tekstas gausus prasminių pakartojimų, o mintys nurodo aiškią aliuziją į miegą: „Atjoja į sapną kely nesuklupęs išmargintais šonais medinis arkliukas“. Dainoje esantis muzikinis pasikartojamumas, dinaminiai niuansai ramina, lyg glosto ir lėto valso ritmu sūpuoja klausytoją.

12. Laimutis Vilkončius. „Šviesos arija“ (Iš operos „Paukštė“)
Balsui, fleitai ir fortepijonui
Paklausus atlikėjo Vaido Bartušo, apie ką jam yra ši Laimučio Vilkončiaus arija, šis prisipažįsta, kad, nors muzikologai pozicionuoja šį kūrinį kaip operą vaikams, šios arijos muzika ir operos libreto autorės Birutės Marcinkevičiūtės tekstas jam yra tarsi gilus pokalbis su savimi, kviečiantis suaugusį klausytoją giliai ikvėpti, suteikti reikšmės šviesiam dabarties momentui.

Tekstą parengė Eglė Radavičiūtė