Informacija LP Išleidimo metai: 2023 Leidėjas: Lietuvos muzikos informacijos centras Leidinio ID: MICL LP007 Aprašymas ヴィータウタス・バツェヴィチュス(1905〜1970)はリトアニアの作曲家であり、ピアニストです。彼はリトアニア音楽史における偉才であり、戦間期の前衛作曲家の一人として近代リトアニアの音楽の創造を呼びかけ推進しました。バツェヴィチュスは、ミカロユス・コンスタンティナス・チュルリョーニスに次いで、多くの価値あるピアノ作品や交響作品を残したおそらく唯一の作曲家です。また、彼自身も素晴らしいピアニストとして知られていました。(シャルーナス・ナカス) 20世紀のピアノ音楽は、非常に多様だ。夥しい数の名作が生み出されたそのパノラマを豊かにしているのは、20世紀を代表する巨匠作曲家だけではなく、時代や歴史的背景によって埋もれてしまい、その芸術的価値がなかなか認められない作曲家の存在も大きい。彼らの作品に取り組むことは、ピアニストとしての使命であり、同時に楽しい発掘作業でもある。そのためか普段から、まだレパートリーとして定着していない、少しニッチな作品を取り上げることが多い。 バツェヴィチュスの作品と出会ったのは偶然だった。20世紀初頭の神秘主義的な傾向に加え、リトアニアの戦間期やソ連占領時代のどちらにも当てはまらない独自の創作スタイルは目を引いた。ヴィリニュスで勉強する中で、バツェヴィチュスの紆余曲折の多い人生(例えば移住など)や、少し変わった個性についても知ることができた。彼の音楽観は、私にとってどこか親近感を感じさせるものだった。例えば手紙の中で、彼に影響を与えた作曲家としてオリヴィエ・メシアン、アンドレ・ジョリヴェ、エドガー・ヴァレーズを挙げているが、私のデビューアルバムはジョリヴェとヴァレーズの作品集だった。また、私のリサイタルプログラムでは、大抵ニッチな近代・現代音楽が半分以上を占めているが、一方バツェヴィチュスも同じようなプログラムを組んでいたようだ。 今回のアルバムには、初期の作品から晩年の「宇宙音楽」と呼ばれる時期の作品までを網羅し、バツェヴィチュスのさまざまな創作時期の作品を収録した。バツェヴィチュス自身が初演者として自作を演奏することが多かったものの、すべての作品が公の場で演奏されたわけではない。そのため、このアルバムでは、未だに演奏されたことのない作品も含め、彼の多様な作風とその変化を俯瞰できるようなプログラムを用意した。結果として、演奏頻度の高い作品(例えばピアノのための「ポエム」など)は残念ながらプログラムから外すことになった。アルバムに収録された一部の作品はバツェヴィチュス自身も録音を残しており、彼のオリジナリティ溢れる演奏スタイルには感化されたものの、私自身はリトアニア人ではなく、リトアニアで演奏を学んだわけでもないので、このアルバムでは新しい視点からバツェヴィチュスの作品を解釈するように努めた。 最後に、この録音プロジェクトに親身に協力してくださったリトアニア音楽情報センターのスタッフの方々をはじめ、アルバム制作に関わったすべての皆さんに感謝の意を表したい。(石井佑輔)...
Informacija LP Išleidimo metai: 2023 Leidėjas: Lietuvos muzikos informacijos centras Leidinio ID: MICL LP007 Aprašymas Vytautas Bacevičius (1905-1970) –...
Informacija LP Išleidimo metai: 2023 Leidėjas: Lietuvos muzikos informacijos centras Leidinio ID: MICL LP006 Aprašymas SIDE ATizita I345Vertigo SIDE BBanBuTizita...
Kūrinys parašytas XX Thomo Manno festivalio užsakymu. Festivalis tęsė penkerių metų ciklą, skirtą I-ojo pasaulinio karo šimtmečio inspiruotoms refleksijoms. Galvojau apie tai ir du skirtingi siluetai išnyro ties tylinčia klaviatūra. 1914 m., praėjus kelioms dienoms po vieno žymiausių savo eilėraščių – „Grodek“ – sukūrimo, Krokuvos karinėje ligoninėje nusižudo 27-erių metų kariuomenės savanoris Georg Trakl. Tais pačiais 1914 m. 35-erių metų Paul Klee kelionėje į Tunisą patiria inspiracijas, nuo kurių prasideda tikras jo tapybos proveržis. Kas žino, gal tie siluetai paliko vos įžiūrimus šešėlius tuščiame popieriuje, kuriuos vėliau užklojo savą trajektoriją nubrėžęs natų raštas. Gali būti, kad vietomis tą raštą sujudino vienatviškas Traklio vėjas (Immer tönt / An schwarzen Mauern Gottes einsamer Wind), ar nejučia palietė kelių Paul Klee linijų susikirtimo tolimas atšvaitas. Vis dėlto tokio pobūdžio inspiracijos muzikoje tėra postūmis, kibirkštis, įžiebianti kažką visai kita. Pavadinimas „Tuštumoje“ išsikristalizavo jau parašius kūrinį. Jį galima sieti su struktūrine muzikos išraiška: šykšti, redukuota garsų kalba, tuščių intervalų dominavimas, skaidri faktūra, tarsi betikslė muzikos tėkmė neapibrėžtoje teritorijoje tarp statikos ir dinamikos, kurioje garsų judėjimas gali kurti statikos iliuziją, o statiški momentai slėpti savyje judesio nuojautą. Į šią „tuštumą“ kreipė perpildyta fortepijoninės literatūros biblioteka ir poreikis susirasti joje nuošalesnę lentyną. Toks pavadinimas prašosi paliekamas be komentarų. Tačiau suprantu, kad itin platus semantinis žodžio „tuštuma“ laukas, apimantis skalę nuo nušvitimo iki desperacijos, neišvengiamai įtakos šio opuso suvokimą, kiekvienu atveju labai individualų. Muzikinės kompozicijos dažniausiai slepia savyje daugiabriaunių ir net prieštaringų prasminių interpretacijų galimybę. Filosofinė Dao ar Heideggerio tuštuma (die Leere), egzistencinė dvasios tuštuma, ar tiesiog tuščia erdvė, kurioje gali bet kas atsirasti. Garsai gali atverti tuštumą ir tuo pat metu ją užpildyti. Kaskart, kai bandau žodžiais apibrėžti ir sukonkretinti garsų vaizdinius, suprantu, kad tai yra bergždžios pastangos. Tekstas visada yra šalia muzikos, o ne apie muziką.
Kūrinys parašytas XX Thomo Manno festivalio užsakymu. Festivalis tęsė penkerių metų ciklą, skirtą I-ojo pasaulinio karo šimtmečio inspiruotoms refleksijoms. Galvojau apie tai ir du skirtingi siluetai išnyro ties tylinčia klaviatūra. 1914 m., praėjus kelioms dienoms po vieno žymiausių savo eilėraščių – „Grodek“ – sukūrimo, Krokuvos karinėje ligoninėje nusižudo 27-erių metų kariuomenės savanoris Georg Trakl. Tais pačiais 1914 m. 35-erių metų Paul Klee kelionėje į Tunisą patiria inspiracijas, nuo kurių prasideda tikras jo tapybos proveržis. Kas žino, gal tie siluetai paliko vos įžiūrimus šešėlius tuščiame popieriuje, kuriuos vėliau užklojo savą trajektoriją nubrėžęs natų raštas. Gali būti, kad vietomis tą raštą sujudino vienatviškas Traklio vėjas (Immer tönt / An schwarzen Mauern Gottes einsamer Wind), ar nejučia palietė kelių Paul Klee linijų susikirtimo tolimas atšvaitas. Vis dėlto tokio pobūdžio inspiracijos muzikoje tėra postūmis, kibirkštis, įžiebianti kažką visai kita. Pavadinimas „Tuštumoje“ išsikristalizavo jau parašius kūrinį. Jį galima sieti su struktūrine muzikos išraiška: šykšti, redukuota garsų kalba, tuščių intervalų dominavimas, skaidri faktūra, tarsi betikslė muzikos tėkmė neapibrėžtoje teritorijoje tarp statikos ir dinamikos, kurioje garsų judėjimas gali kurti statikos iliuziją, o statiški momentai slėpti savyje judesio nuojautą. Į šią „tuštumą“ kreipė perpildyta fortepijoninės literatūros biblioteka ir poreikis susirasti joje nuošalesnę lentyną. Toks pavadinimas prašosi paliekamas be komentarų. Tačiau suprantu, kad itin platus semantinis žodžio „tuštuma“ laukas, apimantis skalę nuo nušvitimo iki desperacijos, neišvengiamai įtakos šio opuso suvokimą, kiekvienu atveju labai individualų. Muzikinės kompozicijos dažniausiai slepia savyje daugiabriaunių ir net prieštaringų prasminių interpretacijų galimybę. Filosofinė Dao ar Heideggerio tuštuma (die Leere), egzistencinė dvasios tuštuma, ar tiesiog tuščia erdvė, kurioje gali bet kas atsirasti. Garsai gali atverti tuštumą ir tuo pat metu ją užpildyti. Kaskart, kai bandau žodžiais apibrėžti ir sukonkretinti garsų vaizdinius, suprantu, kad tai yra bergždžios pastangos. Tekstas visada yra šalia muzikos, o ne apie muziką.